Klaipėdiečių orientacininkų varžybos – 2011-10-22 – Giruliai

Pakylėtas po Lietuvos Taurės, kad forma vistik nėra tokia bloga, Klaipėdoj jau ketinau visai neblogai subėgti. Nors ir bėgau prieš visus, prieš startą, kadangi šiek tiek pagelbėjau kolegoms sekretoriate, nusiteikimas buvo toks visai varžybinis. Savo dėmesiu šioms varžyboms mus pamalonino ir penktoji pasaulio „raketė“ Jonas Vytautas Gvildys.

Pradžioj nors ir paskubom, tačiau buvo be didesnių klaidų – iš ties ir punktai gan paprasti, ir vieta aiški. Pirma negraži vieta, kur šiek tiek pasimečiau buvo lankas į 6 KP, nors ant žemėlapio ir nedidelis, bet vietovėj buvo neskanu suprast, kad be reikalo nusileidau kažkur į apačią ir dar ne iškart supratau ką aš čia padariau. Iš klaidos nepasimokiau, ir į 7 KP taip pat skuodžiau nesismulkindamas, kol atsitrenkiau į pelkę ir sukandęs dantis ją apibėgau. Prie 10 KP vėl teko sustoti ant kopos, nors ir buvo aišku kad punktas visai šalia. Pati grubiausia vieta prie 13 KP – taip įsivėliau į neaiškų reljefą, pasimečiau tarp kelių kalniukų, ir nors buvau visai prie pat punkto, bet nebuvau užtikrintas kur esu, tad pasiblaškęs apie pusantros minutės tik pataikiau kur reikėjo.

Klaidos jau pasidarė įprastinės ir kažkodėl nenorėjau nei kiek pristabdyti, atrodė kad tempą laikau gerą. Punkto zonose tikrai nebesijaučiau užtikrintai, ir visos tolesnės – 18, 22,  25 KP klaidos – buvo atrodo vienodo pobūdžio. Dar 26 KP kaip vėliau supratau, buvo „gudrus“, nes šlaitas toks dviejų lygių, akmuo pasislėpęs tarp jų – reikėjo itin atidžiai čia pasižiūrėti. Deja to atidumo ir trūko visos trasos metu, pernelyg čia viskas atrodė aišku ir paprasta.

Lietuvos čempionas gėdingai mus visus paliko toli už savęs – atsilikau net 11min, 5km trasoje. Apie tai net parašė vietiniai laikraščiai! Jonas kaip pats sakė (o gal tik bandė paguosti), kad bėgo rimtai, varžybiniu tempu. Tad jei ne tos grubios klaidos, gal viskas būtų ir bent padoriau atrodę. Šiaip ar taip, sezonas į pabaigą. Po varžybų smagiai pavakarojom su šokiais ir pan.