Sekmadieninę treniruotę šiandien darėm Šernų miške ir bėgom Omaps.lt trasą. Gytis atsiuntė keletą naujų prizmių, kadangi žinojau, jog daug punktų miške dingę ar išmėtyti.
Šiandien važiuodamas pakeliui iš Šiaulių į Klaipėdą, nusprendžiau prabėgti Omaps.lt trasą Gelžės žemėlapyje ir patikrint visą idėją nuo pradžios iki galo, kurią Omaps.lt skleidžia.
Pakylėtas po Lietuvos Taurės, kad forma vistik nėra tokia bloga, Klaipėdoj jau ketinau visai neblogai subėgti. Nors ir bėgau prieš visus, prieš startą, kadangi šiek tiek pagelbėjau kolegoms sekretoriate, nusiteikimas buvo toks visai varžybinis. Savo dėmesiu šioms varžyboms mus pamalonino ir penktoji pasaulio „raketė“ Jonas Vytautas Gvildys.
Smagiai pavakaroję po ilgos trasos, antrą dieną su ta pačia gera nuotaika ir didesniu pasitikėjimu (įveikus ilgą trasą) žadėjau ir neblogai prabėgt vidutinėje. Nors oras jau buvo ne koks, tačiau trasos pradžia greita, be klaidų ir daug žadanti.
Nors ir visai priešingam Lietuvos gale, tačiau plačiai išreklamuotose prestižinėse Orientavimosi sporto varžybose Lietuvos taurė negalėjau nesudalyvauti. Ir vėl apsitarę savo klubo kolegų būrelyje, nutarėm kad neverta bėgti ne-elito trasą. O elitinė trasa – itin ilga ir su daug punktų – leido galvoti, kad išties bus įdomu ir visa ši nuostabi vietovė atsiskleis visu gražumu 
Sekmadienio rytą, kuris pasirodė saulėtas ir žadantis gerą orą, išsiruošėm į Žemaitijos Taurę. Jau buvau apsiraminęs dėl vakarykščio bėgimo ir nurašęs tikslo neįgyvendinimą ant sunkių pusryčių O Žemaitijos taurė – nostalgiją keliančios varžybos, kuriose pirmąkart dalyvavau dar 1993′iaisiais ir laimėjau HP (vyrų – pradedančiųjų) grupėje ! Dar kelis kartus teko laimėt, keliskart būt prizininku. Jos anksčiau vykdavo dvi dienas ir savaitgalis Telšiuose, Plungėj ar kur nors aplinkui tikrai būdavo įsimintinas.
Šiemet Gintarinės Jūrmylės bėgime buvau nusimatęs tikslą – 44min. Kaip ~11km trasai, nei per daug optimistinis tikslas, nei per daug lengvai įvykdomas. Pernai bėgau berods 49min, tačiau antram rate visai lėtai užbaigėm su a.a. Almantu pasišnekučiuodami. Oras nebuvo ypatingai geras – lietus dulksnojo, jau prieš startą buvom šiek tiek sušalę ir drėgni.
Su klaipėdiečiais gan įdomiai keliavom į šias varžybas vienai dienai. Keltis teko prieš 6h ryto, septyniese su Vidmanto minivenu vykom per Kauną, o vakare atgal – sumoje gavosi turbūt beveik 800km per vieną dieną. Negana to, OK Kopos komanda gavo diskval. dėl Manto padarytos klaidos (berods dublis), grįžtant atgal nuleido padangą, visi buvo pikti nes nespėjo ant krepšinio pradžios (Lietuva žaidė kažkurias rungtynes Europos krepšinio čempionate). Mūsų klubas Sakas tradiciškai pasirodė stabiliai, pirmoji komanda užėmė prizinę trečiąją vietą, o antroji – solidžiai puikavosi dešimtuke. Klubų taurė – prestižinės Lietuvos orientavimosi sporto varžybos, jose komandos sudaromos iš 11 žmonių ir bėga penkiuose etapuose.
Sekmadienio rytą laukė nežinia – nors trasos ilgis – 15,6km – įspūdingas, tačiau nežinia nebuvo bauginanti, greičiau tokia smalsumo kupina Tokios ilgos trasos jau senai nebuvau bėgęs, galvojau kaip panaudot energetinį gelį, ar daugiau apibėginėt, ar pradžioj bėgti lėčiau ir pan.
Paskutinį vasaros savaitgalį išsiruošėm į Alytų. Čempionatui buvau nusiteikęs pakiliai, nors ir šiek tiek buvo neramu dėl ilgos trasos, kur visas mūsų auksinis jaunimas nusprendė susiregistruot į elito grupę su labai ilga trasa. Bet sprinte buvau pasiryžęs smogt ir patekt į pirmąją rezultatų protokolo pusę
