Smagi išvyka į Plungę, kartu su draugu Giedrium Valantinu. Susirinkom pažaist jungtinėj Igtisos komandoj ir gan gėdingai likom paskutinėj – 4′oj vietoj, tačiau visi buvo laimingi ir nieks nieko nekaltino. Diena buvo itin naudingai praleista, kadangi ir dalyvavome įdomiose techninėse orientavimosi varžybose pačiam mokyklos pastate bei aplinkiniam rajone sprinto žemėlapyje.
Nežinojau ar verta dėti šį įrašą ir žemėlapį, vistik tai buvo treniruotė, kur nebuvo fiksuojamas laikas, tačiau nuotaika, kaip ir kaskart bėgant naktį, yra ypatinga. Jau antrąkart bėgau su lempa estrados žemėlapyje, tad jaučiaus tikru klaipėdiečiu 
Giliu rudeniu dvelkiantį savaitgalį turėjau progos lankytis Vilniuje, ir žinoma negalėjau atsisakyt progos pasibėgiot kartu su rinktinės nariais ir kandidatais (nors jų ir nebuvo labai daug) – jie čia organizavosi stovyklą. Nusprendžiau, kad esu pakankamai kietas prabėgt ilgiausią trasą, ~11.5km.
Šis įrašas gerokai pavėluotas, tačiau negaliu jo palikti, kadangi Šiaulių roganingo varžybos visada būna dėmesio vertos ir linksmos, o taip pat ir rimtas fizinis-sportinis išbandymas. Tuo pačiu, pasidžiaugsiu, kad dienoraščiui, kartu su mano gimtadieniui, atsidaro naujas sezonas, tik prieš aprašant šių metų trasas, reikia užbaigti su pernykštėm, kiek dar įmanoma atsiminti 
Sekmadieninę treniruotę šiandien darėm Šernų miške ir bėgom Omaps.lt trasą. Gytis atsiuntė keletą naujų prizmių, kadangi žinojau, jog daug punktų miške dingę ar išmėtyti.
Šiandien važiuodamas pakeliui iš Šiaulių į Klaipėdą, nusprendžiau prabėgti Omaps.lt trasą Gelžės žemėlapyje ir patikrint visą idėją nuo pradžios iki galo, kurią Omaps.lt skleidžia.
Pakylėtas po Lietuvos Taurės, kad forma vistik nėra tokia bloga, Klaipėdoj jau ketinau visai neblogai subėgti. Nors ir bėgau prieš visus, prieš startą, kadangi šiek tiek pagelbėjau kolegoms sekretoriate, nusiteikimas buvo toks visai varžybinis. Savo dėmesiu šioms varžyboms mus pamalonino ir penktoji pasaulio „raketė“ Jonas Vytautas Gvildys.
Smagiai pavakaroję po ilgos trasos, antrą dieną su ta pačia gera nuotaika ir didesniu pasitikėjimu (įveikus ilgą trasą) žadėjau ir neblogai prabėgt vidutinėje. Nors oras jau buvo ne koks, tačiau trasos pradžia greita, be klaidų ir daug žadanti.
Nors ir visai priešingam Lietuvos gale, tačiau plačiai išreklamuotose prestižinėse Orientavimosi sporto varžybose Lietuvos taurė negalėjau nesudalyvauti. Ir vėl apsitarę savo klubo kolegų būrelyje, nutarėm kad neverta bėgti ne-elito trasą. O elitinė trasa – itin ilga ir su daug punktų – leido galvoti, kad išties bus įdomu ir visa ši nuostabi vietovė atsiskleis visu gražumu
Sekmadienio rytą, kuris pasirodė saulėtas ir žadantis gerą orą, išsiruošėm į Žemaitijos Taurę. Jau buvau apsiraminęs dėl vakarykščio bėgimo ir nurašęs tikslo neįgyvendinimą ant sunkių pusryčių O Žemaitijos taurė – nostalgiją keliančios varžybos, kuriose pirmąkart dalyvavau dar 1993′iaisiais ir laimėjau HP (vyrų – pradedančiųjų) grupėje ! Dar kelis kartus teko laimėt, keliskart būt prizininku. Jos anksčiau vykdavo dvi dienas ir savaitgalis Telšiuose, Plungėj ar kur nors aplinkui tikrai būdavo įsimintinas.
