Autorius: justinas

Pasitaikė labai gražus oras, tad kartu su draugu Moriu išbėgom nuo namų iki Trinyčių parko sustartuoti sprinto rungtyje 🙂

Antrą šių varžybų dieną laukė puikiai pažįstamas Pageluvio miškas, kuriame gražūs ežerai, vietomis šiek tiek gražus miškas 🙂 Ir nubėgiota jame daug ir smagiai. Nors varžybų ir ne tiek daug būta rimtų, tad pasidalinsiu prisiminimais, kaip kažkur 1994’aisiais dalyvavau atrankinėse į Lietuvos Čempionatą ir pasiklydau itin smarkiai, jog teko net lįst kažkur į plentą ir grįžti juo (bet po to vistiek dar toliau tęsiau trasą) – buvo baisu 🙂 Na o jau 1995’aisiais skridau paskutinėj Tako dienoj ir parodžiau žiauriai gerą rezultatą po Krėpštos ir Bortniko :))

Tolima kelionė iš Vilniaus į gūdžius Šiaulių miškus. Atvykom beveik prieš pat Mariaus startą, užtat prisikirtę McDonalds maisto – laimingi ir gerai nusiteikę. Šitą mišką pamenu dar nuo vaikystės – kad ir kokie sunkiai praeinami žali Šiaulių apylinkių miškai, šitas turbūt pats sunkiausias. Ir treniruotes darydami, ir varžybose, labai retai tekdavo čia užsukti.

Klaipėdos masinės – visai kitokio svorio nei Vilniaus, Kauno ar netgi Šiaulių. Kad patirt tą nuotaiką, kuri tvyro uostamiestyje ketvirtadienio pavakarę, reikia patiems sudalyvaut. Nėra nei SI elektroninio atsižymėjimo, nei starto mokesčio, žemėlapiais irgi pasirūpinta. Reikia tik užsirašyt kortelę ir sustartuot gražiame miške 🙂

Šeštadienį kėlęs anksti ryte, apie 6h, išvariau į gimtuosius Bubių miškus, kur smagiai, tvieskiant puikiam pavasario orui, su kitais klubo kolegom organizavimo Lietuvos Čempionatą labai ilgoj trasoj. Kaip ir prieš tai kelis kartus, tradicičkai, stačiau punktus ir važinėjau su tėvuko visureigiu po dviračių takelį ir jo prieigas :))

Penktadienį vykau į Šiaulius, kadangi reikėjo prisidėti prie klubo organizuojamo Lietuvos orientavimosi sporto čempionato labai ilgoje trasoje. Sužinojau, kad vyksta ir tradiciniai parkų turai, kuriuose, pamenu, dalyvaudavau dar būdamas moksleivis. Negalėjau praleisti tokios progos pabėgioti po gimtą miestą 😉

Netikėtai užėjus žiema atrodo greitai ir baigėsi, o Klaipėdoj jos išvis nepasijautė. Taigi džiugi žinia pajūrio orientacininkams ir svečiams! Dažnai nežinioj iki pat pirmųjų turų pradžios laikomi, vistik sulaukėm geros žinios – bus 5 pavasario ir 5 rudens turai!

Per pirmą velykų dieną buvau nusiteikęs rimtai traselei pavasarišku oru, tačiau atsibudęs ryte pastebėjau, kad ne Velykos, o Kalėdos 🙂 Vykstant kuo labiau į šiaurę nuo Lietuvos – į Dobeles raj., sniego buvo vis daugiau, važiuoti ryte buvo sunku, keliai nenuvalyti, bet teko skubėti kad nepavėluoti į startą.

Estafetės Kaune – tarsi irgi sezono pradžios ženklas, nes čia susirenka žymiai daugiau dalyvių ir kai kurioms komandoms tai būna vos ne vienos svarbesnių sezono varžybų. Po žiemos visos Lietuvos orientacininkai susitinka vieni kitus, gali įvertint kas ir kiek patobulėjo, kas žiemą tinginiavo ir atrodo prasčiau. Savo dalyvavimu mus pamalonino ir būrelis švedų bei suomių. Buvo paruoštos ir Trail-O trasos, kurių gaila neteko išbandyti.

Kaip visad, tradicinės „sezono atidarymo” varžybos pajūryje. Šįkart teko džiaugmas nuvykti iki Juodkrantės. Gaila, dauguma dalyvių susirinko vietiniai – klaipėdiečiai, tačiau smalsumas buvo patenkintas – kas kaip atrodo po žiemos. Akivaizdu, kad aš per mažai treniravausi. Nebuvau toks greitas, kaip pernai ar kaip norėtųsi. Bet sezonas dar nenurašytas – viskas prieš akis.