Per ilgąjį savaitgalį, sekmadienio popietę, nors ir nedžiugino žvarbus rudeninis oras, sakiečiai rinkosi tradiciškai pažaisti futbolo. Daugmaž pasiskirstę į jaunimo ir šiek tiek vyresnio jaunimo komandas, azartiškai kovojo, įmušė nemažai įvarčių ir patyrė daug nuostabių emocijų. Kaip ir įprastai, nugalėjo patirtis.
Sezonas baigėsi Rogainingo varžybomis. 200 dalyvių savo jėgas išmėgino savaitgalį vykusiame rogaininge. Kurtuvėnų regioniniame parke jie bandė surinkti kiek galima daugiau kontrolinių punktų, kurių iš viso miške buvo 42. Visus kp sugebėjo surinkti dviračių grupės dalyviai.
Pakylėtas po Lietuvos Taurės, kad forma vistik nėra tokia bloga, Klaipėdoj jau ketinau visai neblogai subėgti. Nors ir bėgau prieš visus, prieš startą, kadangi šiek tiek pagelbėjau kolegoms sekretoriate, nusiteikimas buvo toks visai varžybinis. Savo dėmesiu šioms varžyboms mus pamalonino ir penktoji pasaulio „raketė“ Jonas Vytautas Gvildys.
Smagiai pavakaroję po ilgos trasos, antrą dieną su ta pačia gera nuotaika ir didesniu pasitikėjimu (įveikus ilgą trasą) žadėjau ir neblogai prabėgt vidutinėje. Nors oras jau buvo ne koks, tačiau trasos pradžia greita, be klaidų ir daug žadanti.
Nors ir visai priešingam Lietuvos gale, tačiau plačiai išreklamuotose prestižinėse Orientavimosi sporto varžybose Lietuvos taurė negalėjau nesudalyvauti. Ir vėl apsitarę savo klubo kolegų būrelyje, nutarėm kad neverta bėgti ne-elito trasą. O elitinė trasa – itin ilga ir su daug punktų – leido galvoti, kad išties bus įdomu ir visa ši nuostabi vietovė atsiskleis visu gražumu 
Sekmadienio rytą, kuris pasirodė saulėtas ir žadantis gerą orą, išsiruošėm į Žemaitijos Taurę. Jau buvau apsiraminęs dėl vakarykščio bėgimo ir nurašęs tikslo neįgyvendinimą ant sunkių pusryčių O Žemaitijos taurė – nostalgiją keliančios varžybos, kuriose pirmąkart dalyvavau dar 1993’iaisiais ir laimėjau HP (vyrų – pradedančiųjų) grupėje ! Dar kelis kartus teko laimėt, keliskart būt prizininku. Jos anksčiau vykdavo dvi dienas ir savaitgalis Telšiuose, Plungėj ar kur nors aplinkui tikrai būdavo įsimintinas.
Šiemet Gintarinės Jūrmylės bėgime buvau nusimatęs tikslą – 44min. Kaip ~11km trasai, nei per daug optimistinis tikslas, nei per daug lengvai įvykdomas. Pernai bėgau berods 49min, tačiau antram rate visai lėtai užbaigėm su a.a. Almantu pasišnekučiuodami. Oras nebuvo ypatingai geras – lietus dulksnojo, jau prieš startą buvom šiek tiek sušalę ir drėgni.
