Kurį laiką pavasarį teko laiko pasitrinti Šiauliuose. Šiek tiek savaitgaliais, šiek tiek per masines trečiadieniais (ketvirtadieniais su įrangą varydavau jau į Klaipėdą). Todėl keletas smagių startų vyko ir gimtuose miškuose 🙂
Autorius: justinas
Sklandžiai ir gerai visą trasą įveikinėjau, labai gerai pasirinkau praėjimus, ir tik kai vienoj vietoj ne tiesiausiu variantu tarp namų išsiraičiau (į 4KP). Šiek tiek klystelėjau kopose į 14KP, bet jau labai gerai ir nebepamenu, tik pagal tarpinius matau.
Laiko šiek tiek praėjo, kai vis neprisiverčiu užpildyt dienoraščio. O trasų daug įveikta šiemet, ir reikia tobulėti ir judėti pirmyn, nes sezonas jau beveik baigiasi.
Antrą dieną estafetėse buvo dar geresnis oras ir smagesnis miškas. Nors laukė ilgiausias etapas, bet mėgautis tai netrukdė. Šiame miške pirmąkart, jis toks lyg ir standartiškai baltas, bet vistiek buvo įdomu – pasitaikė ir žalio, ir pelkių. Viskas gerai.
Reik prisipažint, kad gyvenime dabar toks etapas, kad kai reik trenktis į kitą Lietuvos galą dėl varžybų, šiek tiek pradedu raukytis. Stengiuos tas mintis išsimušt sau iš galvos. Nes bėgti Druskininkų apylinkių miškuose yra visiška palaima. Aplamai bėgti miške yra palaima, kartais tai pamirštam, bet tai turi būt įaugę į kraują tikram orientacininkui.
Vilniaus daugiadienės 2015
Labai rimtos varžybos, į kurias pirmąkart vykau 1995’ais metais. Tuo metu ne tik su traukiniu keliavom iš Šiaulių, bet ir į varžybas nuo centro į Panerius vykdavom traukiniu. Nereali atrakcija.
Riga orienteering week – 2015
Beveik gimtadienio proga pasidovanojau išvyką į užsienį su visa šeima. Į tolimąją Latviją ir jos sostinę Rygą. Apie Orienteering Week in Riga jau anksčiau sklandė geri gandai, kad tai gerai organizuotas renginys orientavimosi sporto turistams. Manau iš dalies gerus atsiliepimus įtakoja tai, kad miškai ten labai balti 🙂
Kauno estafetės – 2015-04-12 – Varnabūdė
Per daugel metų Sakas buvo elitinis orientavimosi sporto klubas, su būriu elitinių briedžių. Net rimtai treniruojantis sunku patekt į pirmą komandą, o šiemet į Kauno estafetes be jokių rimtų pretenzijų ar pasiruošimo, buvau išstatytas pirmu etapu pirmoj komandoj. Pamenu laikus, kai KE dalyvaudavo net 6 vyrų komandos nuo Sako 🙂
Jei galvojau, kad pirmą dieną bėgau lėtai ar bent stabiliai savu tempu, tai antrą dieną visai pavargau. Jau į trasos pabaigą išvis nebepabėgau ir supratau, kad nebus taip lengva grįžt į bent padorią formą 🙂
Eilinis bandymas grįžti į didįjį sportą. Patirti malonumą iš orientavimosi trasos atrodo suprantamas, o rašymas apie tai turėtų užtvirtinti ir garantuoti. Vistiek nelengva prisiverst.