Sakas.ltSekmadienio rytą laukė nežinia – nors trasos ilgis – 15,6km – įspūdingas, tačiau nežinia nebuvo bauginanti, greičiau tokia smalsumo kupina 🙂 Tokios ilgos trasos jau senai nebuvau bėgęs, galvojau kaip panaudot energetinį gelį, ar daugiau apibėginėt, ar pradžioj bėgti lėčiau ir pan.
Paskutinį vasaros savaitgalį išsiruošėm į Alytų. Čempionatui buvau nusiteikęs pakiliai, nors ir šiek tiek buvo neramu dėl ilgos trasos, kur visas mūsų auksinis jaunimas nusprendė susiregistruot į elito grupę su labai ilga trasa. Bet sprinte buvau pasiryžęs smogt ir patekt į pirmąją rezultatų protokolo pusę 🙂
Kadangi H21A grupėje aktyviai varžėmės su Andrejum Gerasimovu (pirmą dieną aplenkiau keliolika sekundžių, o antrą dieną nepilną minutę gavau), geras draugas Vilius sumanė dar labiau paaštrinti padėtį, pranešęs kad už mano pergalę šiose daugiadienėse varžybose yra susilažinta iš nemažo kiekio McDonalds maisto 🙂 Žinojau, kad galiu laimėt, tačiau tokia paskata pasirodė ne į naudą.
Šeštadienį laukė rimtesnė trasa rimtesniame miške. Nors čia irgi jau vyko pernai varžybos – LČ ilga, tačiau miškas nėra visiškai baltas ir reljefo nemažai, kas šiek tiek ir gąsdino. Tačiau be reikalo, nes nuo 4KP jau vedžiau nemažą traukinuką, vėlgi jaučiaus lyderio vaidmeny 🙂
Dienoraštis prasideda nuo pirmųjų varžybų, kuomet kilo mintis vėl pradėt rašyt dienoraštį. Paskutinį kartą aktyviai tai dariau nuo 1992, kai dar buvo H-P (pradedančiųjų) grupė, su pertraukom iki pat H-16, o po to dar sykį bandžiau tai daryti jaunimo grupėj, pirmam ar antram kurse universitete.
Telšių pirma diena prasidėjo sprintu mieste, kuriame jau pernai buvom bėgę LČ sprinto trasoje. Tiesą sakant netgi daugelis prabėgimų priminė ir kai kur net nereikėjo galvoti kurį kelią rinktis, ar kaip išbėgti iš darželio.