Labai ilgoj trasoj startuoju „A” grupėj, 15km. Nei per daug, nei per mažai, miškas toks koks ir turi būt standartinis Lietuvoj – yra visko – kalnai, pelkės, baltas, žalias, kirtimai, kas dar? 🙂
Kategorija: Naujienos
Antrą dieną dalinai naujas žemėlapis. Labai senai beteko bėgioti čia, o jei tiksliau, tai nedidelėj žemėlapio dalyje išvis nebuvo tekę. O bėgt jau buvo sunkiau, bet neliūdėjau.
Pagaliau pirmas 2016’ųjų startas, kaip visada pajūryje. Visoj Lietuvoj prisnigo, bet pas mus pavasaris 🙂 Kopa kiekvienais metais labai stengiasi puoselėt šias varžybas. Smagu.
Šiaulių čempionatas – Šaltupys – 2015-05-16
Kurį laiką pavasarį teko laiko pasitrinti Šiauliuose. Šiek tiek savaitgaliais, šiek tiek per masines trečiadieniais (ketvirtadieniais su įrangą varydavau jau į Klaipėdą). Todėl keletas smagių startų vyko ir gimtuose miškuose 🙂
Sklandžiai ir gerai visą trasą įveikinėjau, labai gerai pasirinkau praėjimus, ir tik kai vienoj vietoj ne tiesiausiu variantu tarp namų išsiraičiau (į 4KP). Šiek tiek klystelėjau kopose į 14KP, bet jau labai gerai ir nebepamenu, tik pagal tarpinius matau.
Laiko šiek tiek praėjo, kai vis neprisiverčiu užpildyt dienoraščio. O trasų daug įveikta šiemet, ir reikia tobulėti ir judėti pirmyn, nes sezonas jau beveik baigiasi.
Šeštadienį vykusiame Lietuvos orientavimosi čempionate trumpoje trasoje, orientavimosi sporto klubo SAKAS nariai, Paulius Vidžiūnas jaunimo grupėje ir Evandželina Petukienė moterų 40 metų grupėje tapo šalies čempionais. Sidabro medalius trumpoje trasoje laimėjo Aine Ambrazienė, Ignas Ambrazas bei Svajūnas Ambrazas. Bronzos medalį laimėjo Irena Vidžiūnienė moterų 45 amžiaus grupėje. Elito sportininkų tarpe geriausiai pasirodė, Gabrielė Andrašiūnienė, laimėjusi 5vietą.
Antrą dieną estafetėse buvo dar geresnis oras ir smagesnis miškas. Nors laukė ilgiausias etapas, bet mėgautis tai netrukdė. Šiame miške pirmąkart, jis toks lyg ir standartiškai baltas, bet vistiek buvo įdomu – pasitaikė ir žalio, ir pelkių. Viskas gerai.
Reik prisipažint, kad gyvenime dabar toks etapas, kad kai reik trenktis į kitą Lietuvos galą dėl varžybų, šiek tiek pradedu raukytis. Stengiuos tas mintis išsimušt sau iš galvos. Nes bėgti Druskininkų apylinkių miškuose yra visiška palaima. Aplamai bėgti miške yra palaima, kartais tai pamirštam, bet tai turi būt įaugę į kraują tikram orientacininkui.
Vilniaus daugiadienės 2015
Labai rimtos varžybos, į kurias pirmąkart vykau 1995’ais metais. Tuo metu ne tik su traukiniu keliavom iš Šiaulių, bet ir į varžybas nuo centro į Panerius vykdavom traukiniu. Nereali atrakcija.