Kategorija: Naujienos

Šeštadienį vykusiame Lietuvos orientavimosi čempionate trumpoje trasoje, orientavimosi sporto klubo SAKAS nariai, Paulius Vidžiūnas jaunimo grupėje ir Evandželina Petukienė moterų 40 metų grupėje tapo šalies čempionais. Sidabro medalius trumpoje trasoje laimėjo Aine Ambrazienė, Ignas Ambrazas bei Svajūnas Ambrazas. Bronzos medalį laimėjo Irena Vidžiūnienė moterų 45 amžiaus grupėje. Elito sportininkų tarpe geriausiai pasirodė, Gabrielė Andrašiūnienė, laimėjusi 5vietą.

Sekmadienį virš 500 orientacininkų keliavo į Tytuvėnus išmėginti jėgas ilgoje trasoje. OSK SAKAS sportininkų buvo net 22 kurių tarpe geriausiai pasirodė ir šalies čempionu tapo vyrų 45metų grupėje Svajūnas Ambrazas, toje pačioje grupėje antrasis buvo Nerijus Vidžiūnas ir mažiau 1 minutę nuo trečios vietos atsiliko Arimantas Petukas. Moterų 40 grupėje, Evandželina Petukienė buvo antroje vietoje, o Irena Vidžiūnienė vyresnių moterų amžiaus grupėje laimėjo trečią vietą.

Apibendrinant OSK SAKAS orientacininkams čempionatas buvo sėkmingas. 3 aukso medaliai, 5 sidabro medaliai bei 2 bronzos.

Antrą dieną estafetėse buvo dar geresnis oras ir smagesnis miškas. Nors laukė ilgiausias etapas, bet mėgautis tai netrukdė. Šiame miške pirmąkart, jis toks lyg ir standartiškai baltas, bet vistiek buvo įdomu – pasitaikė ir žalio, ir pelkių. Viskas gerai.

Reik prisipažint, kad gyvenime dabar toks etapas, kad kai reik trenktis į kitą Lietuvos galą dėl varžybų, šiek tiek pradedu raukytis. Stengiuos tas mintis išsimušt sau iš galvos. Nes bėgti Druskininkų apylinkių miškuose yra visiška palaima. Aplamai bėgti miške yra palaima, kartais tai pamirštam, bet tai turi būt įaugę į kraują tikram orientacininkui.

Labai rimtos varžybos, į kurias pirmąkart vykau 1995’ais metais. Tuo metu ne tik su traukiniu keliavom iš Šiaulių, bet ir į varžybas nuo centro į Panerius vykdavom traukiniu. Nereali atrakcija.

Beveik gimtadienio proga pasidovanojau išvyką į užsienį su visa šeima. Į tolimąją Latviją ir jos sostinę Rygą. Apie Orienteering Week in Riga jau anksčiau sklandė geri gandai, kad tai gerai organizuotas renginys orientavimosi sporto turistams. Manau iš dalies gerus atsiliepimus įtakoja tai, kad miškai ten labai balti 🙂

Donato Mickaus įspūdžiai iš pasaulio taurės etapo Vengrijoje.

1. Ilga „Mass start”. Pirmos mano varžybos Vengrijoje prasidėjo linksmai, nors ir turėjome galimybę pasitreniruoti analogiškoje vietovėje, to nepakako. Gavus žemėlapį supratau, jog liūdėti nebus kada, iki pirmo kontrolinio punkto ne vienas kilometras ir  visą laiką į kalną.  Atvažiavęs iki pirmojo punkto atsidūriau tarpe tarp sportininkų (top 20) ir ale sportininkų (tokių kaip aš). Nusprendžiau pavyti stipriausią grupę ir supratęs jog gavome su Švedijos atstovu tą patį skaidymą truktelėjau paskui jį. Išmokau gyvenime dar vieną pamoką, nevažiuok paskui tuos kurių nepažįsti 🙂 Taip gavosi, jog nulėkėm gerokai ne į tą pusę ir jau trasos pradžioje pralaimėjau 15 min. Teko susikaupti ir vienam įveikti likusią trasos dalį.

Lenktynių video: https://www.youtube.com/watch?v=xB9HAUeiSRg&feature=youtu.be

GPS ir rezultatus galima pamatyti: čia

2.  Vidutinė – trasos pradžioje sunkiai sekėsi susikaupti, praėjimai sudėtingi, lyja lietus ir taip slidu jog tenka valdyti dviratį labai atsargiai. Trasoje ilgą variantą į kalną sekėsi pasirinkti blogai, Jonui Maišeliui, iškart pralaimėjau virš minutės. Paguoda viena jog pakalnės mano stiprioji vieta ir besileisdamas į didžiąją pakalnę sugebėjau laimėti 40sek. Trasos pabaiga techniška ir labai greita, kurioje klaidų dariau nedaug. 20vieta, tai kol kas aukščiausias mano pasiekimas tokio lygio varžybose. Didžiausi sveikinimai geriausiam Lietuvos OSKD sportininkui Jonui Maišeliui, jis užėmė trečią vietą.

3. Mix estafetė – Myniau už pirmą komanda su Jonu Maišeliu ir Asta Šimkoniene. Asta važiavo pirmu etapu po kurio ir buvo aišku, jog dėl medalių nėra ko svajoti.  Kalnai nėra Lietuvos merginų stiprioji vieta, nors ir klaidų daug nepadarė, bet atsilikimas buvo solidus. Bendrame protokole Jonas Maišelis parodė 10 laiką, aš 21 laiką, Asta, 62 laiką.  Tarp šalių užėmėm 6vt. Kas taip pat mus labai džiugino.

Per daugel metų Sakas buvo elitinis orientavimosi sporto klubas, su būriu elitinių briedžių. Net rimtai treniruojantis sunku patekt į pirmą komandą, o šiemet į Kauno estafetes be jokių rimtų pretenzijų ar pasiruošimo, buvau išstatytas pirmu etapu pirmoj komandoj. Pamenu laikus, kai KE dalyvaudavo net 6 vyrų komandos nuo Sako 🙂

Savaitgalis prasidėjo vieniems, Riga cup, kitiem Prienų šile. Vieni atsirinkinėja į Lietuvos rinktinę, kiti bando pasikelti savo WRE rangą. Mes su keliais Sakiečių ekipažais nuvykom į Prienų šilą.

Rezultatai geri, o dar tik sezono pradžia 🙂

Dar reikėtų paminėti, kad Gytautas Pagojus V-20 buvo trečias, o Gabšys Ignas 5.

Mano prabėgimai

Varžybų nuotraukas galima rasti čia

Jei galvojau, kad pirmą dieną bėgau lėtai ar bent stabiliai savu tempu, tai antrą dieną visai pavargau. Jau į trasos pabaigą išvis nebepabėgau ir supratau, kad nebus taip lengva grįžt į bent padorią formą 🙂

Eilinis bandymas grįžti į didįjį sportą. Patirti malonumą iš orientavimosi trasos atrodo suprantamas, o rašymas apie tai turėtų užtvirtinti ir garantuoti. Vistiek nelengva prisiverst.