Daugkartinis Lietuvos čempionas Vilius Aleliūnas: „Orientavimosi sportas – tai mano gyvenimo būdas.“

Artėjant Lietuvos orientavimosi sporto (OS) bėgte čempionatui naktinėje trasoje 2021,  orientavimosi sporto akimirkomis ir sportine patirtimi dalijasi  daugkartinis Lietuvos čempionas, SK „Igtisa“ narys ir Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas.

1. Linksmiausias nuotykis OS istorijoje?

Linksmiausia yra tai, jog 12-kos metų pradėjau lankyti orientavimosi sportą ir čia sutikau labai daug gerų ir linksmų žmonių: savo žmoną, savo draugus. Kiekviena diena yra linksma bei smagi tuomet, kai tu darai tai, kas tau patinka.

2. Kas priverčia Tave taip greitai bėgti?

Greitai bėgti priverčia treniruotės ir įdėtas darbas. Be treniruočių ir darbo niekada nepavyktų greitai bėgti. O tam, kad sportuotum, reikalinga vidinė motyvacija. Vadinasi, kad greitai bėgčiau, visuomet turiu atrasti tai, dėl ko treniruojuosi. 2019 m. buvau sumažinęs treniruočių skaičių, tačiau pamatęs, jog be treniruočių nepavyksta taip lengvai varžytis su savo draugais, 2020 m. grįžau į gerą kelią. Panašu, jog 2021 m. deja, bet bus tokie, kaip 2019.

3. Kiek porų batų esi sudėvėjęs?

Tikrai nesuskaičiuosiu, bet pamenu pirmus salotinius Nike bėgimo batelius, kuriuos nusipirkau iš ilgai taupytų pinigų. Tam, kad galėčiau su jais bėgioti daug klijų buvo panaudota ir juos dėvėjau, berods, 2 ar 3 metus. Dabar lentynoje turiu apie 7–10 sportui skirtų batų, neskaičiuojant slidinėjimo, futbolo ir pan. Bėgimo batelius keičiu kas 3–4 mėn., priklausomai nuo sezono, o šipų dažniausiai užtenka metams.

4. OS idealas?

Turiu du OS idealus ir abu jie lietuviai. Pradėjau rimčiau sportuoti, kada Simonas Krėpšta buvo savo pike. Vėliau su juo ir vienoje komandoje bėgome ilgus metus. Simonas – mano pavyzdys, kaip galima gyvenime suderinti sportą, šeimą ir darbą. Jo pasiekti rezultatai rodo, jog norint, įmanoma viskas. Antrasis idealas – Svajūnas Ambrazas. Tikriausiai nesu sutikęs kito tokio stipraus žmogaus savo kelyje. Toks jausmas, kad Svajūnui, kuo sunkiau, tuo lengviau. Kiekvienam iš mūsų reikėtų pasimokyti, ką reiškia „pakentėti“, o tai yra labai svarbu tiek gyvenime, tiek ir orientavimosi trasoje.

5. Didžiausias sutiktas gyvūnas miške?

Orientavimosi sporto trasoje kartą buvau sutikęs vilką (bent jau aš taip manau). Žinoma, stirnų, briedžių, šernų yra tekę sutikti ne vieną ir ne du kartus. Baisiausias atsitikimas buvo tikriausiai per Lietuvos naktinį čempionatą, kada išbėgus į atvirą vietą mačiau gal šimtą akių ir pagalvojau, kad ten vilkai ar į juos panašūs gyvūnai, o iš tikrųjų ten buvo karvės.

6. Ilgiausia nubėgta trasa OS varžybų metu?

Jeigu orientavimosi sportui prilyginsime Rogainingo varžybas, tuomet Šiauliuose, kartu su Modestu Baciu per 6 valandas pavyko nubėgti 67 km (tai buvo trasa). Ilgiausia kilometrais orientavimosi sporto trasa tikriausiai buvo 2012 m. Lietuvos čempionatas labai ilgoje trasoje, Bubiuose, kur teko įveikti 27 km. Beje, šiose varžybose pavyko iškovoti pergalę.

7. Kiek ilgiausiai yra tekę „grybauti“ trasoje?

Tikrai neprisiminsiu, bet skaudžiausias grybas, kurį atsimenu visą gyvenimą yra Pasaulio čempionate 2011 m. Prancūzijoje, kur vidutinėje trasoje teko išbėgti už žemėlapio ribų. Dar ir šiandien nesuprantu, kaip pavyko susiorientuoti, bet netgi finale nebuvau paskutinis. Aišku, skaudžios klaidos yra tos, kurios padaromos estafečių varžybose, dažniausiai Pasaulio ar Europos čempionatuose – tame lygyje užtenka 1 ar 2 min. klaidų ir visos viltys būna palaidotos.

8. Gyvenimo credo.

Orientavimosi sportas – tai gyvenimo būdas.